Akimirkos iš Visagino miesto muziejaus atidarymo

2024-08-02  16.30.

Visagino miesto muziejaus kieme susirinko daug žmonių

Visagino vaikai palei visą laiptų ir panduso turėklą ištempė 30 m ilgio magenda spalvos atidarymo juostelę.

Atlikti garbingą muziejaus juostelės perkirpimo misiją  muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė ir muziejininkas Andrejus Safronovas pakvietė Visagino miesto garbės piliečius, Visagino savivaldybės tarybos narius, visaginiečių rinktą seimo narį Algimantą Dumbravą, , miesto vadovybę, merą Erlandą Galaguzą, vicemerę Aleksnadrą Grigienę, vicemerą Vitalių Besakirską, administracijos direktorių Andrių Bukauską, kleboną Raimundą Jurolaitį.

Noras turėti savo muziejų visaginiečiams gimė dar 2017 m. Pradžia buvo Visagino kultūros centre, bibliotekoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Visagino muziejus tapo atskiru juridiniu asmeniu, atskira savarankiška įstaiga. Savivaldybė skyrė štai šias patalpas, padarė remontą, pritaikė muziejaus reikmėms.

Būtent šios kadencijos Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir sudarė sąlygas muziejui atsidaryti.

Iškilmingą atidarymo momentą priartino Lauros Remeikienės daina „Namai, kur tebelaukia“, kurią atliko Marija Ziuzova, mokytoja Vita Pimpienė.

Simbolinė atidarymo juostelė  juostelė buvo sukarpyta į daugybę mažų gabaliukų.

Nuo rugpjūčio 2-osios miestas tapo šiek tiek kitoks. Nuo tos dienos jauniausias Lietuvos miestas turi veikiantį, lankytojus priimantį valstybinį muziejų. Ir tai labai svarbu. Tai institucija, kurios paskirtis rinkti, saugoti, tyrinėti ir visaip pristatinėti Visagino istoriją ir išskirtinumą. Tuo pačiu ši institucija turi tapti visaginiečiams miela laisvalaikio praleidimo vieta. Vieta, kur per trumpą laiką ir nesunkiai susipažįstama su vietos „genus loci“ (vietos dvasia). Vieta rengti ir pristatinėti parodas, užsiimti kūrybine veikla… Vieta skleistis multikultūriškumui ir tolerancijai. Vieta kalbėti apie atominį saugumą, apie atominės energetikos istoriją. Lietuva turėjo ir turi atominę elektrinę ir tai reikšminga šalies patirtis, išskirtinė ir įdomi istorija. O Visaginas – atominis miestas, vienas išskirtiniausių pasaulyje.

Visi buvo pakviesti į pirmąją šventinę ekskursiją.

Muziejininkus sveikino klebonas Raimundas Jurolaitis, socialinė darbuotoja Rima Černovienė, seniausias Visagino vokalinis ansamblis „Bespokojnyje serdaca“, kuris atliko savo sukurtą dainą Visaginui pagal  Olego Mitiajevo  melodiją. Muziejaus kūrimo istoriją papasakojo muziejininkų bičiulė ir pagalbininkė Lilija Menkovskaja Eižvertienė, kolegos kultūrininkai iš Visagino, Visagino bibliotekos direktorė Olga Melnik, Ignalinos muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Švenčionių muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, muziejininkai iš Zarasų, muziejininkė iš Elektrėnų Irena Seniulienė, buvusi Visagno muziejaus kūrėja Asta Sėliūnienė, buvusi direktorė Danutė Lisauskienė.

II a. stiklo galerijoje lankytojų laukė šventinis furšetas.

V. Kazlienė 

Andrejaus Denisenkos tapybos paroda „Visaginas. Nebaigtas portretas“

Šie darbai sukurti 2002–2024 m. Juose Visagino erdvė, atsinaujinanti, grįžtanti į istoriją, atspindinti mus.

Menininkas stengiasi išsaugoti kintantį Visagino įvaizdį, rodydamas jį įvairiomis temomis, kūryboje kalba apie erdvę, vietą ir laiką.

„Pasmalvės stotis“ kažkada su dviejų linijų geležinkelio bėgiais, tapyta iš natūros (2002), vėliau išardyta.

„Žiema Draugystės gatvėje. Vaizdas pro langą“,

„Vasaros saulės nušviestos pušys Visagino apylinkėse“,

„Miško kelias į Baltojo Mustango arklidę“,

„Pasmalvės Sodyba“, (2018),

„Naktis. Visagino ežeras“ (2023),

„Vaizdas į ežerą“ (2018),

„Pavasaris vasarnamyje“,

„Gimnazistė Karina“ (2024)

Apie autorių

Gyvena Lietuvoje nuo 1974 m.

Liaudies menininkas

Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos, veikiančios prie Vilniaus dailės akademijos, Visagino padalinio dėstytojas (nuo 2014 m.)

2000–2023 m. tautodailininkų klubo „Kvadratas“ vadovas

Pirmasis Visagino miesto muziejaus direktorius

Dalyvavo parodose

2024 m. Andrėjaus Denisenko ir Ingos Ponomarenko kūrybos darbų paroda „Atspindžiai“ Ignalinos krašto muziejuje

2023 m. Visagino menininkų klubo „Kvadratas“ grupinėje parodoje „Kvadratas+“ Ignalinos krašto muziejuje; Visagino viešojoje bibliotekoje; Zarasų krašto muziejuje.

2022 m. meno studijos „Kvadratas“ organizuotoje grupinėje dailininkų parodoje „Rudens salonas“ Visagino kultūros namuose.

2021 m. Visagino miesto menininkų grupinėje kūrybos darbų parodoje „Ieškojimai ir atradimai“.

2019 m. Visagino menininkų klubo „Kvadratas“ grupinėje parodoje „Ežerų kraštas-2019/ žvilgsnis iš rūsio“.

© Viktorija Kazlienė

Visaginiečiai – savo miesto istorijos metraštininkai: 1975–1985 m.

Rengti pirmąją Visagino miesto muziejaus ekspoziciją – atsakingas ir sunkus darbas. Mūsų miestas labai jaunas, pastatytas per rekordiškai trumpą laiką kartu Ignalinos atomine elektrine. Mūsų miesto istorija yra unikali, nepanaši į jokio kito miesto, prasidėjusi pačiame sovietmečio suklestėjime, ir staiga patyrusi didžiulę permainą. Neįtikėtinai greitais  tempais projektuotas, statytas miestas, kuriam buvo žadėta labai graži ateitis, liko nepabaigtas.

Visaginas iš kosmoso panašus į drugelį. Tiesa, vienas to drugelio sparnas šiek tiek mažesnis. Tokiam sunku skristi. Bet Visaginas atsigauna po patirtų permainų.

Visagino istorija gyva, ją puikiausiai mena miesto gyventojai. Todėl šios parodos tikslas – pasidalinti gyva istorija. Mums svarbu parodyti, kokią ją fiksavo paprasti žmonės, be anų laikų patoso, be cenzūros.

Mūsų paroda iš taip madingų anais laikais kraštotyrinių albumų, kuriuos kūrė žmonės atrinkdami nuotraukas, apipavidalindami, aprašydami.

Kviečiame pajusti anų laikų Visaginą.

Parodos kuratorius Andrej Safronov

Didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija ir visaginiečiai

Dabar Visagine liko apie 40 žmonių, dalyvavusių Černobilio katastrofos likvidavimo darbuose. Visi jie lanko „Černobyliečių“ klubą. Tai jauki patalpa, kurios vidury stovi ilgas stalas. Čia jie susirenka, kalbasi, dalinasi prisiminimais.

Kartą viešėdami „Černobyliečių“ klube skubėjome išeiti. Atrodė, mandagu užleisti vietą kitam atėjusiam. Tai buvo klubietis. Jis mielai šypsojosi ir pasakė, kad jo tikslas buvo tik pasisveikinti, nes šis pasisveikinimas gali būti paskutinis…

Černobylio katastrofos likvidavimo darbuose dalyvavo maždaug 7 000 Lietuvos gyventojų, tarp jų – 877 visaginiečiai.

1986 m. balandžio 26 d. įvykusi didžiausia katastrofa viso pasaulio branduolinės energetikos istorijoje –Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko griūtis – visam laikui pakeitė žmonijos suvokimą apie branduolinę energetiką.

1970 m. pastatytas Pripetės miestas liko tuščias.

1975 m. statytas Visaginas (tada jis dar vadinosi Sniečkumi) automatiškai pajuto didžiulę grėsmę gyventi šalia atominės jėgainės su tokio pat RBMK tipo, tik galingesniais, reaktoriais.

Mes pajutome, kad atominė elektrinė – tai ne tik energetika, bet ir reiškinys, traumuojantis visuomenę įvairiais aspektais. Mums iškilo būtinybė iš naujo suvokti savo tapatybę.

© Viktorija Kazlienė

Reakcija į didžiausią pasaulyje branduolinį reaktorių

Rengti pirmąją Visagino miesto muziejaus ekspoziciją apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE) buvo nepaprastai sudėtinga, ypač kad tą padaryti turėjo dviejų muziejininkų komanda per 5 mėn. ir su labai mažu biudžetu. Ekspozicijos pavadinimas „Reakcija į didžiausią pasaulyje branduolinį reaktorių“ gimė spontaniškai, suvokiant, kad pavyks parengti tik savirefleksijos modelį ir pakviesti lankytoją tolimesnei diskusijai, o gal net provokacijai.

Visaginui – 500

Drąsiai didelėmis raidėmis teigiame, kad Visaginui ne 50, o 500. Žinoma, susilaukiame mandagių pastabėlių, kad nulį netyčia pridėjome.

Tada džiaugiamės, kad pavyko sudominti ir rodome, mūsų, tiksliau visaginiečio istoriko dr. Andrejaus Ryčkovo, atradimą, kad Visagino vardas pirmą kartą paminėtas Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto dokumente, kuriame didikas įvairiausiu turtu aprūpino steigiamą Daugėliškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir Šventos Onos bažnyčią ir dovanojo Visagino ežerą. (Daugėliškio bažnyčios fundacijos dokumento nuorašo faksimilė. Dokumentas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, F5-F126-31934, l. 2)

Didžiausias Lietuvos ežeras – Drūkšiai

Ežeras, jungiantis Lietuvą, Latviją ir Baltarusiją, kurio plotas: 45 km² (1973 m. atliktų matavimų duomenimis 44,8 km²) arba 4900 ha., savo dydžiu bei geografine lokacija nulėmė atominės elektrinės vietą.

Sename Drūkšinių k., esančiame ant Drūkšių ežero kranto, dabartinėje Visagino sav., 1974 m. pradėta statyti Ignalinos atominė elektrinė. Statybos trūko 9 metus, IAE eksploatuoti pradėta 1983 m. gruodžio 31 d. Žmonės prisimena, kad iki IAE atidarymo I bloke buvo kilęs gaisras, todėl atidarymas šiek tiek vėlavo.

Apie tektoninius ir seisminius pavojus

Profesionalių geologų – Jono Satkūno, Vido Mikulėno – geranoriškos pagalbos dėka pavyko išsklaidyti iki šiol gyvą mitą esą atominė elektrinė stovinti ant labai pavojingo tektoninio lūžio ir galinti greit išlėkt į orą. Arba esą menkiausias žemės drebėjimas galįs sukelti atominę katastrofą.

(Ne)įtikėtini faktai

RBMK (RBMK (rus. РБМК, Реактор Большой Мощности Канальный) reaktorius įrašytas į 1993 m. Gineso rekordų knygą.

Į neįtikėtinų pasaulio vagysčių istoriją įrašyta 1992 m. įvykdyta 270 kg svorio ir 6 m ilgio branduolinės kasetės vagystė iš IAE. Kasetę pavogė IAE reaktorių cecho ir elektrinės apsaugos bataliono darbuotojai. Vagystę suplanavęs ir įvykdęs buvęs apsaugos darbuotojas įėjo į branduolinei energetikai pavojingiausių biologinių saugos įvykių istoriją. JAV nacionalinės branduolinės saugos administracijos parengtoje pavojingiausių įvykių apžvalgoje to žmogaus pavardė įrašyta pirmame skyriuje, iškart po keturių garsiausių pasaulio šnipų.

Ignalinos atominė elektrinė

Žymiausias Visagino žmogus – Viktoras Ševaldinas. Jis buvo galingiausios tuo metu pasaulyje AE generalinis direktorius. Šiose pareigose jis dirbo 1991–2010 m. Buvo toks etapas gyvenime, kada vadovą rinko visas kolektyvas, virš 4000 darbuotojų. Vadovas buvo tikras lyderis, kurį gerbė, mylėjo.

Visaginiečiai sako, kad saugumo atžvilgiu viskas buvo gerai, dirbo labai kompetentingi specialistai.

Nuo 1993 m. Lietuva prisijungė prie Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA. TATENA yra Jungtinių Tautų organizacija, siekianti plėsti branduolinės energijos panaudojimą taikos, žmonių sveikatos ir gėrovės stiprinimo visame pasaulyje tikslams. Ji kontroliuoja branduolinių elektrinių darbą, rengia ir koordinuoja sprendimų projektus dėl branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo, radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo.

TATENA ir dabar pagal Europos regiono techninio bendradarbiavimo programą VATESI kartu su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir RSC koordinuoja Lietuvos specialistų dalyvavimą regioniniuose techninio bendradarbiavimo branduolinės saugos ir energetikos srities projektuose:

Po TATENA komisijos audito, IAE specialistai per metus sutvarkė visus trūkumus ir elektrinė visiškai atitiko reikalavimus.

Baigta eksploatuoti 2009 m. gruodžio 31 d., 22:54

Buvo planuoti 3 reaktoriai, paleisti 2

Reaktorių tipas RBMK–1500

Galingumas               3000 MW (2×1500 MW)

IAE montuotojai kaskadininkai1974 m. prasidėjo parengiamieji Ignalinos atominės elektrinės (AE) statybos darbai. Tuo metu galingiausia pasaulyje Ignalinos AE buvo statoma ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sovietų Sąjungos vientisos Šiaurės-Vakarų energetikos sistemos poreikiams patenkinti.

Po metų būsimos Sniečkaus (dabar Visagino miesto) gyvenvietės vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo. 1978 m. kovą pradėti ir rugsėjį užbaigti pirmojo IAE energetinio bloko statybos žemės darbai. Metų pabaigoje statybose dirbo 5067 žmonės.

1979 m. balandžio 17 d. SSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimą, suteikiantį „žalią šviesą“ Ignalinos AE statybai. Tuo pat metu baigtas nulinis ciklas statant pirmąjį bloką (pamatų gylis – 7m). Gruodžio 12 d. SSRS vidutinės mašinų pramonės ministro įsakymu 10 Sąjungos ministerijų ir 45 gamyklos turėjo užtikrinti, kad 1982 metais pradėtų veikti pirmasis blokas.

Tuo pat metu jau vyko ir antrojo bloko statyba – 1980 m. rugsėjį buvo baigti žemės darbai. Darbai vyko sparčiai, nuolat augo dirbančių statyboje žmonių skaičius. 1982 m. Ignalinos AE statybose dirbo 11 286 žmonės. Pirmasis blokas buvo pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodžio 31 d.

Prasidėjo trečiojo bloko statyba. Eksploatuojant pirmąjį AE bloką ir kitų blokų statybose dirbo 13 573 žmonės. 1986 m. buvo užbaigti antrojo reaktoriaus montavimo darbai, tais pačiais metais buvo numatyta jo eksploatacijos pradžia. Tačiau dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, taip pat turinčioje RBMK tipo reaktorius, IAE antrojo bloko eksploatavimo pradžia buvo nukelta. Blokas pradėjo dirbti 1987 m. rugpjūčio 31 d. Tuo metu jau buvo atlikta apie 60 proc. trečiojo bloko statybos darbų, tačiau po Černobylio avarijos, LSSR vyriausybė kreipėsi į SSRS vyriausybę, ir Ignalinos AE trečiojo bloko statyba buvo užkonservuota, o 1989 m. visiškai sustabdyta.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Ignalinos AE šalies energetikos sistemai tapo dar svarbesnė. Dėl labai pabrangusio organinio kuro, daugiausia importuojamo iš Rusijos, elektros energijos gamybos savikaina branduolinėje jėgainėje yra beveik dvigubai mažesnė nei kitose elektrinėse. 1991 m. Ignalinos AE gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 metais IAE pagamino 12,26 mlrd. kilovatvalandžių arba 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos.

IAE elektros tinklų montavimo darbai1991 m. perėmusi savo jurisdikcijon Ignalinos AE, Lietuvos Respublika tapo 31 pasaulio valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros energijos gamybai.

Dėl Černobylio avarijos, IAE buvo atlikta nemažai išsamių tarptautinių tyrimų bei saugos analizių. Galima teigti, kad avarijos tikimybė Ignalinos AE bei bendras saugos lygis buvo panašūs į Vakarų šalių atominių elektrinių saugos lygį. Tačiau RBMK tipo reaktoriai neturi tokio apsauginio gaubto, kaip šiuolaikiškos kitų tipų atominės elektrinės, kuris sulaikytų avarijos metu galinčias išsiskirti radioaktyvias medžiagas. Taigi dalis Vakarų šalių politikų ir organizacijų tebesilaiko nuostatos, kad RBMK tipo reaktorių eksploatavimo rizika negali būti sumažinta tiek, kad jie būtų pakankamai saugūs eksploatuoti ilgą laiką.

Besirengiančiai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO Lietuvai tarptautinės bendruomenės nuomonė buvo svarbi, todėl Lietuva, gerbdama tarptautinės bendruomenės nuomonę ir atsižvelgdama į Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartį, Seimo 1999 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatė, kad pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių ir tarptautinių finansų institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas. Remdamasis Nacionaline energetikos strategija Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą.

2000 m. buvo įkurta Eksploatavimo nutraukimo tarnyba. Tai pats jauniausias Ignalinos AE padalinys. Tarnyba yra pavaldi Ignalinos AE generaliniam direktoriui, o jos veikla finansuojama iš Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų.

2001 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą.

2002 metais atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu leido tuometinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta Lietuvai, antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 metais, esant finansavimo šaltiniams ir reikiamam finansavimo mastui, paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais.

IAE reaktoriaus montavimo darbaiVykdant Vyriausybės nutarimus pirmasis IAE blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Stabdant pirmąjį bloką Ignalinos AE dirbo 3517 darbuotojų, stabdant antrąjį – 2354.

Per 26 eksploatavimo metus Ignalinos AE pagaminta 307, 1 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos, pirmame bloke – 136,9 mlrd., antrame – 170, 2 mlrd., o viso parduota – 279,8 milijardų kilovatvalandžių.

Statant Ignalinos AE buvo nutiesta 142 km kelių, 50 km geležinkelio bėgių, 390 km ryšio, 334 km elektros energijos perdavimo bei 133 km kanalizacijos linijų, 164 km šilumos tinklų vamzdynų. Darbams sunaudota 3544000 m³ gelžbetonio konstrukcijų ir 76480 t armatūros.

Ar bus Visagino atominė elektrinė (VAE)?

VAE planuota įkurdint Drūkšinių kaime, Visagino savivaldybėje

2012 m. kovo 30 d. LRV parafavo koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju, japonų korporacija „Hitachi“. Planuota, kad elektros energiją naujoji AE būtų galėjusi pradėti gaminti 2018–2020 m.

2012 m. spalio 14 d. Lietuvoje buvo surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. Referendume rinkėjams buvo pateiktas toks teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ 62,68 % balsavusiųjų nepritarė Visagino AE statybai

Planuojant statyti VAE vertinamas poveikis visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, paviršinių vandens telkinių vandeniui, klimatui ir oro kokybei, žemės gelmėms, dirvožemiui ir gruntiniams vandenims, kraštovaizdžiui, socialinei ekonominei aplinkai. Senosios Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo reaktorius planuota pakeisti naujesnės kartos saugesne ABWR elektros energijos gamybos technologija.

2024 m Lietuva grįžta prie diskusijos, ar verta statyti šalyje atominę elektrinę, mažesnio galingumo ir naujos kartos. Tokia galimybė pristatyta naujoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje.

© Viktorija Kazlienė

MANO VISAGINAS

Pirmoji Visagino muziejaus paroda yra visų.

Šis muziejus turi gyvuoti jį palaikančių kūrėjų – menininkų, mokslininkų, aktyvių pagalbininkų – dėka. Muziejų kuria žmonės.

VŠĮ Visagino edukacijų centro Dailės studijos „LASTIK“ vadovė Olesya Davidovskaya su savo 28 ugdytinių surengė tikrą akvarelės plenerą, skirtą mylimam miestui – Visaginui!

Šiandien jie visi – pirmosios muziejaus ekspozicijos autoriai, savo paveikslais liudijantys meilę Visaginui.

Visagino kūrybos ir menų akademijos mokytoja, vadovaujanti studijai „Fotofabrikas”, Ksenija Salimdzhanova Abusagitova su savo ugdytiniais surengė fotoekspediciją po Visagino miestą. Jie ieškojo ir fiksavo savo miesto kasdienybės ištraukas, atskleisdami savo patirtis, parodydami, kaip miestas stebimas iš vidaus. Jaunų žmonių fotografijos čia atlieka ne įprastą reprezentacinę, bet labiau komunikacinę funkciją. Tai netiesioginė komunikacija tarp skirtingų socialinių grupių kuriant dialogo galimybę.

Reprezentacinės fotografijos vietą šioje parodoje užima fotomenininko Jono Danausko 2008 m. darytos fotografijos.

Dėmesį patraukia eksponuojama fotožurnalisto Prashant Rana dešimties kadrų Visagino miesto „fotojuosta“, sudaryta tarsi iš „atraminių“ atsikartojančių kadrų. Šiuos kadrus pateikė žmogus iš tolimosios branduolinės šalies Indijos.

Vasilijus Čiupačenka – Visagino praeities fotomenininkas, Visagino istorijos metraštininkas.

Sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės blokai sustabdė ir miesto vystymąsi. Galingiausių pasaulyje atominių reaktorių projektavimas, statybos ir įveiklinimas buvo pareikalavęs didžiulio mokslinio potencialo. Sovietiniais laikais dažnai tekdavo girdėti sparnuotas frazes apie komjaunuoliškas statybas, žadėjusias dideles gyvenimo perspektyvas. Tokie dideli objektai turėjo susikurti ir juos aptarnaujančią sferą. Visaginas buvo užaugęs iki 31600 gyventojų. Miestas augo kaip ant mielių. Ketvirtasis mikrorajonas liko tik projektuose. Pamažu miestą paliko 12000 gyventojų. 2021 m. Visagine gyveno 19633 žmonės.

Iki 1998 m. Visagine buvo pastatyta 248 daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių bendras plotas 672500.60 kv. m.

Iš gelžbetoninių plokščių pastatyti 203 namai: 157 namai – 5 aukštų, 1 – 6 aukštų, 45 namai – 9 aukštų. I mikrorajone – 74 namai, II – 38 namai, III – 91 namas.

Pastatyti 45 mūriniai namai: 29 namai – 5 aukštų, 1 namas – 6 aukštų, 1 – 7 aukštų, 1 – 8, 10 namų – 9 aukštų, 1 namas – 10 aukštų, 1 namas – 12 aukštų, 1 namas – 14.  I  mikrorajone – 40 namų, II mikrorajone – 3 namai, III mikrorajone – 2 namai.

Visagino daugiabučius namus projektavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų statybos projektavimo institutų filialai, taip pat Obninsko ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) projektavimo institutai. Todėl žinoma, kurie namai turi identiškus dvynius Kauno, Klaipėdos, Sankt Peterburgo, Obninsko miestuose, kurie vadinami viešbučio tipo namais.

Pvz., 14 aukštų mūrinį namą Taikos pr. 6, pastatytą 1991 m., projektavo Sankt Peterburgo specialistai. Bendras daugiabučio plotas 6192.20 m kv., jame net 60 butų: 1 butas – 1 kambario, 34 – 2 kambarių butai, 13 butų – 3 kambarių, 12 butų – 4 kambarių.

© Viktorija Kazlienė