Visaginas dailininko akimis

2025-08-07–2025-09-07

Visagino miesto muziejuje duris atvėrė dar viena Visagino 50-
mečiui skirta paroda. Tai – rugpjūčio 2–7 dienomis Visagine vykusio tapybos plenero
rezultatas. Jame dalyvavo garsūs menininkai iš Visagino, sostinės, kaimyninių savivaldybių ir
valstybių.


„Nėra kūrinio, kurio nenorėtum pasikabinti savo namuose. Visi darbai – ypatingai jautrūs, o
ypač tada, kai žinai, kad pavaizduotuose ant drobės objektuose dirbai, augai kaip asmenybė ir
iki šiol – tai mūsų visų namai, pateikti ypač talentingų kūrėjų. Dėkoju visiems, įamžinusiems
Visaginą gražiausiomis spalvomis“, – įspūdžiais dalinosi Visagino savivaldybės meras
Erlandas Galaguz.


Tapybos plenero metu profesionalūs tapytojai leidosi į spalvų ir formų kelionę po mūsų
miestą – jo ežerus, miesto gatves, pušynus. Kiekvienas potėpis ant drobės užfiksavo ne tik
vaizdą, bet ir emociją, atmosferą, laikmečio dvasią…


Menininkai, nutapę Visaginą: Andrej Denisenko (Visaginas), Olesya Davidovskaya
(Visaginas), Livija Driagina (Vilnius), Pavel Ostapcev (Rėzeknė, Latvija), Juozas
Pranckevičius (Vilnius), Nugzgar Paksadze (Jūrmala, Latvija), Katsiaryna Sumarava
(Baltarusija), Nijolė Trinkūnienė (Ignalina), Sergej Liser (Vilnius) Lysyy Sergiy (Klaipėda) ir
kiti.


Dėkojame Jums už Jūsų paliečiančius kūrinius ir tikrą dovaną Visaginui 50-ojo gimtadienio
proga! Taip pat nuoširdžiai kviečiame visus apsilankyti parodoje – Visagino miesto
muziejuje!

Informacija: Visagino savivaldybė

Ignalinos atominės elektrinės maketas. Autorius Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus moksleivis Jonas Kaminskas

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus moksleivis keturiolikmetis Jonas
Kaminskas sukūrė Ignalinos atominės elektrinės maketą ir padovanojo Visagino miesto
muziejui.


Per technologijų pamoką gavęs užduotį sukurti maketą, Jonas nutarė daryti didelį IAE
maketą. Moksleiviui talkino tėvai, su kuriais jis turėjo galimybę gyvai apžiūrėti IAE.
Medžiagas bandymų būdu rinkosi pats, mastelį skaičiavo pats, dažė ir dekoravo irgi
pats.


Visagino muziejininkai dėkingi Jonui už tokią didelę, gražią ir įspūdingą dovaną, kuri gali
įkvėpti moksleivius elgtis panašiai, t. y. domėtis įvairiais objektais ir kurti.

© Viktorija Kazlienė

Džiazo koncertas „DUO Vytautas Labutis/ Andrius Balachovičius“

2025 rugpjūčio 8 / Koncertas VKC „Banga“, Parko g. 16

Visagino miesto jubiliejaus renginių programoje gražia gaida nuskambėjo Visagino
muziejaus organizuotas Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalio koncertas „DUO
Vytautas Labutis/ Andrius Balachovičius“. Visagino klausytojai mėgavosi gyvu, netikėtumų
kupinu dialogu tarp džiazo ir klasikos – tarp saksofono improvizacijų ir ekspresyvaus
akordeono skambesio. Scenoje susitiko du išskirtiniai Lietuvos muzikos meistrai – Vytautas
Labutis ir Andrius Balachovičius.


Vytautas Labutis – vienas ryškiausių Lietuvos džiazo scenos atstovų, saksofonininkas,
kompozitorius ir improvizatorius. Jo vardas puikiai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir
tarptautinėse scenose – nuo prestižinių Europos festivalių iki koncertų Azijoje ir JAV. Vytauto
muzika alsuoja spontaniškumu, jautrumu ir stilistine įvairove – nuo džiazo klasikos iki
eksperimentinių formų. Jis – ilgametis daugelio ansamblių narys, kūrėjas ir pedagogas,
įkvėpęs ištisas jaunųjų muzikantų kartas.
Andrius Balachovičius – akordeono virtuozas, koncertuojantis solistas ir ansamblių


narys, garsėjantis techniniu tikslumu, stilistiniu lankstumu ir stipria scenine išraiška.
Tarptautinių konkursų laureatas, pasirodęs žymiausiose Lietuvos ir Europos koncertų salėse,
aktyviai dalyvaujantis šiuolaikinės ir kamerinės muzikos projektuose. Jo grojimas – tai
subtilus klasikos ir šiuolaikinio skambesio susiliejimas, kuriame atsiveria ir lietuviškas
muzikinis identitetas.


Vytauto Labučio ir Andriaus Balachovičiaus duetas – tai ne tik dviejų aukščiausio
meistriškumo atlikėjų susitikimas, bet ir kvietimas į jautrų, gyvą pokalbį tarp žanrų,
laikmečių ir emocijų. Jų programa apima tiek originalias kompozicijas, tiek netikėtas
klasikinių kūrinių interpretacijas, improvizacinius eskizus bei šiuolaikinės muzikos skambesį.
Šis koncertas Visagine – tai reta galimybė išgirsti unikalų muzikinį bendradarbiavimą,
kuris jungia du pasaulius: disciplinuotą klasikinę tradiciją ir laisvą, kvėpuojančią džiazo
improvizaciją.


Projektą globoja Utenos savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

© Viktorija Kazlienė

Jubiliejinė paroda / Vasilijaus Čiupačenko fotografijos paroda „Apie miestą“

2025-08-02–2025-10-30


Parodos tikslas – išryškinti unikalius bruožus, kurie skiria Visaginą iš kitų Lietuvos miestų.
Tai paroda apie miestą, kuris ne užaugo, o buvo sukurtas. Miestas, gimęs iš idėjos, mokslo ir
energijos, tapęs ypatingu reiškiniu mūsų šalies istorijoje.

Visaginas – vienintelis toks Lietuvoje. Jo pradžia neatsiejama nuo Ignalinos atominės
elektrinės – galingo projekto, nulėmusio naujos gyvenamosios vietovės atsiradimą. Čia
pasitelktos stipriausios to meto pajėgos, pasirinkta gražiausia vieta – tarp ežerų ir miškų.
Archyvinės nuotraukos, dokumentai ir meninės instaliacijos leidžia patirti, kaip iš planuotos,
pavyzdinės sovietinės statybos išaugo savitas, daugiakultūris miestas. Vasilijus Čiupačenko –
žymiausias Visagino fotometraštininkas.


Parodoje atsiskleidžia keturios pagrindinės temos:
Miestas kaip IAE palydovas. Archyvinė medžiaga atskleidžia unikalią miesto kilmę, jo
gimimą kartu su elektrine, kai Visaginas buvo statomas kaip modernybės simbolis.
Architektūra ir urbanistika. Miesto planas – racionalus ir tuo pačiu poetiškas. „Miestas
miške“ – tai koncepcija, kurioje susilieja žmogaus ir gamtos sukurta erdvė.
Gamtos grožis. Visaginą supa ežerai, miškai, pažintiniai takai – jie kuria ypatingą miesto
atmosferą ir gyvensenos ritmą.


Kultūrinė ir tautinė įvairovė. Čia drauge gyvena daugiau nei trisdešimties tautybių žmonės –
tai mažas pasaulis, kuriame įvairios kultūros randa bendrą kalbą.


Visaginas – tai miestas-sprogimas, pastatytas per vos trylika metų. Tobulai suplanuota
infrastruktūra, aiškiai suprojektuoti keliai, daugiabučių kompozicijos ir poilsio zonos sukūrė
miestą, kuris šiandien primena 1975-ųjų laikotarpio muziejų po atviru dangumi.
Šiandien, minint penkiasdešimt metų nuo miesto sukūrimo pradžios, paroda tampa proga
pažvelgti atgal – į pradžią, į kūrimo procesą, į viziją, kuri sustojo, bet niekada neišnyko. Tai
pasakojimas apie miestą, kuris gyvena pokyčių ritmu, apie kūrinį, kuris niekada nebuvo iki
galo baigtas – kaip ir pats gyvenimas.


„Apie miestą“ – tai kvietimas pajusti Visaginą iš: jo erdvę, žmones, laiką ir virsmą. Tai
istorija apie pradžią, tęstinumą ir grožį, slypintį nebaigtoje formoje.

© Andrej Safronov

Koncertas po šventovės kupolu „Visagino uvertiūra“

Arnas Mikalkėnas
Arkadij Gotesman

2025 rugpjūčio 2 d. / Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvėje, Taikos
pr. 4

Muzikinis kūrinys „Visagino uvertiūra“ dedikuojamas Visaginui. Kompozitorius Arnas
Mikalkėnas. Atlikėjai: Arnas Mikalkėnas ir Arkadijus Gotesmanas.


„Visagino uvertiūra“ skambėjo ypatingoje erdvėje – šventovėje, kuri savo istorine ir
dvasine aura perteikia nepaprastą ryšį su Visagino miesto praeitimi. Kadaise čia buvo
pradėtas statyti vienas paskutiniųjų miesto daugiaaukščių – net šešiolikos aukštų gyvenamasis
namas. Šiandien ši vieta tapo kulto pastatu, savotiška miesto atminties kapsule, kurioje
susilieja buvusi kasdienybė ir šiuolaikinis dvasinis virsmas.


Šios šventovės istorija savo likimu primena A. Vivulskio projektuotą Švč. Jėzaus
Širdies bažnyčią Vilniaus Naujamiestyje. Pastatyta daugiau nei prieš šimtmetį, XX a. viduryje
ji buvo paversta Statybininkų kultūros rūmais, vėliau tapo kultūros centru, o dabar joje veikia
Tarptautinė meno galerija „TSEKH“. Abi šios erdvės – tarsi tarpinės formos tarp šventovės ir
pasaulietinio gyvenimo namų – simboliškai įkūnija istorinius virsmus ir kultūrinius
poslinkius, nešančius savyje tiek praeities svorį, tiek kūrybinės laisvės potencialą.


„Visagino uvertiūra“ gimė iš Visagino miesto patirties, iš troškimo atpažinti, kur
prasideda žmogaus sielos virsmas, kaip atsiranda poreikis eiti „šventuoju keliu“, ieškoti
dvasinio atsinaujinimo, išgyventi transformaciją. Tai muzika, kurioje susipina asmeninė
refleksija, kolektyvinė atmintis ir laiko ženklai.


Vieta, kurioje gimė ir nuskambėjo ši uvertiūra, tapo neatsiejama jos dalimi. Ji primena
apie nuolatinį žmogaus ieškojimą – tiesos, gyvenimo prasmės, vidinės pilnatvės. Tai ne tik
muzikinis kūrinys, bet ir gyvas dvasinės kelionės liudijimas.

© Viktorija Kazlienė