„ATMINTIES zona“

2025 m. lapkričio 8 d. (šeštadienį) 16.00 val. Visagino miesto muziejuje (Tarybų g. 23,
Visaginas) atidaroma Kristinos Gedžiūnaitės personalinė fotografijos paroda „Atminties
zona“.

Kai industrinės teritorijos praranda savo pirminę funkciją, senieji gamybiniai pastatai,
sandėliai ir kiti pramoniniai kompleksai ima nykti iš urbanistinio audinio – tyliai, be
pasipriešinimo, tarsi būtų tik erdvės klaidos, o ne istorijos sluoksniai. Ignalinos atominė
elektrinė (IAE) – vienas tokių nykstančių industrinių reliktų.


2022 m. pirmą kartą patekau į kontroliuojamą, vadinamąją „purviną“ IAE zoną. Gavau ne tik
galimybę fotografuoti ardomas erdves, bet ir kūniškai patirti jų painią struktūrą bei pastovėti
ant I-mojo reaktoriaus. Monumentalus atominės jėgainės mastelis ir sudėtingi inžineriniai
peizažai paliko šiurpulingai didingos technologinės katedros įspūdį, keliančią nuostabą ir
pagarbos jausmą. Tai viena unikaliausių vietų, kuriose teko lankytis.

Atominės infrastruktūra nėra vien statybinė konstrukcija iš plieno ir betono. Joje slypi
socialinių santykių, organizacinės kultūros, darbo etikos, technologinės pažangos,
ekonominės sistemos ir kiti nematerialūs istorijos liudijimai. Todėl objekto mechaninis
demontavimas nėra neutralus veiksmas – tai kolektyvinės atminties sluoksnio ir vietos genius
loci (unikalios, neapčiuopiamos vietos atmosferos) praradimo/ištrynimo aktas. 


IAE, kaip prieštaringas antropoceno įkūnijimas, negali būti romantizuojama, o ir jos
architektūrinis monumentalumas neglosto akies – mastelis gąsdina, medžiagiškumas atrodo
svetimas šiuolaikinėms, stiklo ir šviesos architektūros madoms. Tačiau būtent šis
architektūrinis brutalumas, technologinis grynumas ir inžinerinis tikrumas yra autentiškas
atominės epochos ambivalentiškumo liudijimas.

Svarstau, ar sunaikinimas yra vienintelis kelias ne tik pramoninėms struktūroms, kurios
praranda ekonominį produktyvumą, bet ir atominei jėgainei? Tebestovinti IAE struktūra yra
giliai simbolinis pėdsakas, turintis daugiasluoksnę kultūrinę vertę.


Fotografijų serija „Atminties zona“ žvelgia į demontuojamą atominį objektą kaip tarpinės
būsenos monumentą – tarp galios ir tylos, perspektyvos ir sąstingio, naikinimo ir
išsaugojimo, tarp sielvarto dėl to, ko nebėra, ir nežinomybės dėl to, kas laukia. Neaprėpiamos
erdvės, milžiniškos konstrukcijos ir objektų visuma dokumentuojamos ne tik kaip atominio
paveldo fragmentai, bet ir kaip bandymas įskaityti gyvosios atminties pėdsakus žmonių
apleistoje infrastruktūroje.

Parodą finansuoja – Lietuvos kultūros taryba
Partneris – VĮ Ignalinos atominė elektrinė (Altra)

Parodą sudaro Kristinos Gedžiūnaitės nuotraukos ir koliažai bei Laurie Griffiths ir Jonty
Tacon dokumentinis trumpo metro filmas Decommissioning A Dream, kurio premjera įvyko
2025 m. rugsėjo 20 d. Visagine.

Trumpai apie autorę
Kristina Gedžiūnaitė gimė ir užaugo Visagine, 2017 m. baigė fotografijos ir multimedijos
studijas Vilniaus dailės akademijoje, keletą metų dalyvavo bendrose parodose, projektuose ir
rezidencijose, dirbo laisvai samdoma fotografe bei studijavo keramiką. 2018–2019 m.
dalyvavo tarptautiniame projekte AmuSE, kurio metu rezidavo Leeuwardene (NL),
Antalieptėje (LT) ir Maltoje (MT), dalyvavo bendrose parodose. 2020 m. grįžo į Visaginą
gyventi bei kurti. Tai pirmoji autorės paroda gimtajame mieste.

© Kristina Gedžiūnaitė

Fotografijos klubo POZITYVAS paroda „VISAGINAS – geriausias miestas pasaulyje“

Paroda veiks nuo 2025/10/31 iki 2026/01/07

Prieš dvylika metų šeši fotografijos entuziastai, vedami bendros aistros šviesai ir akimirkai, įkūrė fotoklubą „Pozityvas“. Juos vienijo ne profesiniai įgūdžiai, o nuoširdus noras matyti pasaulį pro objektyvą kitaip – jautriau, giliau, šviesiau.

Pirmasis jų kūrybinis žingsnis buvo paroda „Mes mylime gyvenimą“, atidaryta 2014-ųjų sausį. Ši debiutinė ekspozicija tapo ne tik sėkmingu startu, bet ir įkvėpimo šaltiniu naujiems ieškojimams. Nuo tada klubo nariai ėmė bendradarbiauti su patyrusiais Visagino fotografais – Aleksejumi Musatovu, Michailu Romanovskiu, Tatjana ir Vitalijumi Bogdanovičiais, – kurie padėjo atrasti naujas technikas, temas ir požiūrius.

Taip gimė „Pozityvas“ – gyva, kūrybinga bendruomenė, vienijama meilės fotografijai ir noro dalintis pasaulio grožiu. Nors klubas neturi oficialaus statuso, jo veikla pulsuoja tikru kūrybiniu gyvenimu: nariai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, rengia kasmetines ataskaitines ekspozicijas, palaiko ryšius su Lietuvos ir Latvijos fotoklubais.

2025 metais, minint Visagino 50-metį, „Pozityvas“ pristatė ypatingą jubiliejinę parodą „Visaginas – geriausias miestas pasaulyje“, kurioje eksponuojama net 65 darbai. Paroda buvo pristatyta Dusetų meno galerijoje, o spalio–gruodžio mėnesiais bus eksponuojama Visagino miesto muziejuje.

„Pozityvas“ – tai daugiau nei fotoklubas. Tai žmonės, kuriems fotografija tapo šviesos ir atminties kalba. Jie fiksuoja gimtojo miesto pulsą, grožį, nuotaiką ir dvasią – tam, kad išsaugotų Visaginą ne tik kadre, bet ir širdyje.

© Natalija Tomsha

Džiazo koncertas „DUO Vytautas Labutis/ Andrius Balachovičius“

2025 rugpjūčio 8 / Koncertas VKC „Banga“, Parko g. 16

Visagino miesto jubiliejaus renginių programoje gražia gaida nuskambėjo Visagino
muziejaus organizuotas Utenos regiono perkusijos ir džiazo festivalio koncertas „DUO
Vytautas Labutis/ Andrius Balachovičius“. Visagino klausytojai mėgavosi gyvu, netikėtumų
kupinu dialogu tarp džiazo ir klasikos – tarp saksofono improvizacijų ir ekspresyvaus
akordeono skambesio. Scenoje susitiko du išskirtiniai Lietuvos muzikos meistrai – Vytautas
Labutis ir Andrius Balachovičius.


Vytautas Labutis – vienas ryškiausių Lietuvos džiazo scenos atstovų, saksofonininkas,
kompozitorius ir improvizatorius. Jo vardas puikiai pažįstamas ne tik Lietuvos, bet ir
tarptautinėse scenose – nuo prestižinių Europos festivalių iki koncertų Azijoje ir JAV. Vytauto
muzika alsuoja spontaniškumu, jautrumu ir stilistine įvairove – nuo džiazo klasikos iki
eksperimentinių formų. Jis – ilgametis daugelio ansamblių narys, kūrėjas ir pedagogas,
įkvėpęs ištisas jaunųjų muzikantų kartas.
Andrius Balachovičius – akordeono virtuozas, koncertuojantis solistas ir ansamblių


narys, garsėjantis techniniu tikslumu, stilistiniu lankstumu ir stipria scenine išraiška.
Tarptautinių konkursų laureatas, pasirodęs žymiausiose Lietuvos ir Europos koncertų salėse,
aktyviai dalyvaujantis šiuolaikinės ir kamerinės muzikos projektuose. Jo grojimas – tai
subtilus klasikos ir šiuolaikinio skambesio susiliejimas, kuriame atsiveria ir lietuviškas
muzikinis identitetas.


Vytauto Labučio ir Andriaus Balachovičiaus duetas – tai ne tik dviejų aukščiausio
meistriškumo atlikėjų susitikimas, bet ir kvietimas į jautrų, gyvą pokalbį tarp žanrų,
laikmečių ir emocijų. Jų programa apima tiek originalias kompozicijas, tiek netikėtas
klasikinių kūrinių interpretacijas, improvizacinius eskizus bei šiuolaikinės muzikos skambesį.
Šis koncertas Visagine – tai reta galimybė išgirsti unikalų muzikinį bendradarbiavimą,
kuris jungia du pasaulius: disciplinuotą klasikinę tradiciją ir laisvą, kvėpuojančią džiazo
improvizaciją.


Projektą globoja Utenos savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė.


Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

© Viktorija Kazlienė

Koncertas po šventovės kupolu „Visagino uvertiūra“

Arnas Mikalkėnas
Arkadij Gotesman

2025 rugpjūčio 2 d. / Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvėje, Taikos
pr. 4

Muzikinis kūrinys „Visagino uvertiūra“ dedikuojamas Visaginui. Kompozitorius Arnas
Mikalkėnas. Atlikėjai: Arnas Mikalkėnas ir Arkadijus Gotesmanas.


„Visagino uvertiūra“ skambėjo ypatingoje erdvėje – šventovėje, kuri savo istorine ir
dvasine aura perteikia nepaprastą ryšį su Visagino miesto praeitimi. Kadaise čia buvo
pradėtas statyti vienas paskutiniųjų miesto daugiaaukščių – net šešiolikos aukštų gyvenamasis
namas. Šiandien ši vieta tapo kulto pastatu, savotiška miesto atminties kapsule, kurioje
susilieja buvusi kasdienybė ir šiuolaikinis dvasinis virsmas.


Šios šventovės istorija savo likimu primena A. Vivulskio projektuotą Švč. Jėzaus
Širdies bažnyčią Vilniaus Naujamiestyje. Pastatyta daugiau nei prieš šimtmetį, XX a. viduryje
ji buvo paversta Statybininkų kultūros rūmais, vėliau tapo kultūros centru, o dabar joje veikia
Tarptautinė meno galerija „TSEKH“. Abi šios erdvės – tarsi tarpinės formos tarp šventovės ir
pasaulietinio gyvenimo namų – simboliškai įkūnija istorinius virsmus ir kultūrinius
poslinkius, nešančius savyje tiek praeities svorį, tiek kūrybinės laisvės potencialą.


„Visagino uvertiūra“ gimė iš Visagino miesto patirties, iš troškimo atpažinti, kur
prasideda žmogaus sielos virsmas, kaip atsiranda poreikis eiti „šventuoju keliu“, ieškoti
dvasinio atsinaujinimo, išgyventi transformaciją. Tai muzika, kurioje susipina asmeninė
refleksija, kolektyvinė atmintis ir laiko ženklai.


Vieta, kurioje gimė ir nuskambėjo ši uvertiūra, tapo neatsiejama jos dalimi. Ji primena
apie nuolatinį žmogaus ieškojimą – tiesos, gyvenimo prasmės, vidinės pilnatvės. Tai ne tik
muzikinis kūrinys, bet ir gyvas dvasinės kelionės liudijimas.

© Viktorija Kazlienė

Tarptautinė muziejų diena Visagino muziejuje: lietuvių džiazo muzikanto (saksofonininko) Liudo Mockūno koncertas

Tarptautinės muziejų dienos proga mūsų muziejuje koncertavo žymus džiazo muzikantas, improvizacinės muzikos judėjimo „Improdimensija“, skirto kūrybiniams ieškojimams, eksperimentams ir edukacijai, vienas iš įkūrėjų, saksofono virtuozas Liudas Mockūnas. Tai Utenos kultūros centro organizuojamo Utenos regiono Perkusijos ir Džiazo festivalio „Utena Jazz” koncertas – dovana Visagino žiūrovams.

Liudas Mockūnas – vienas Lietuvos Džiazo federacijos iniciatorių ir įkūrėjų, vienas puikiai pasaulyje vertinamos lietuviškos įrašų kompanijos „NoBusiness Records“ ir “NoBusiness Records Classical” steigėjų , improvizacinės muzikos programos LMTA magistrantams iniciatorius ir dėstytojas, koncertų ciklo „Improdimensija“ ir „Improdimensija Records“ sumanytojas ir kuratorius. Jo diskografijoje daugiau nei 50 albumų.

Muzikologė Jūratė Kučinskaitė rašo:

Liudas Mockūnas – pūtikas ir kompozitorius, kurio vardas garantuoja meistrišką atlikimą ir kompozicinę intrigą. Jo muzikinė kalba – energingas free džiazo, lyriškumo ir ekspresionizmo mišinys, perteikiamas neortodoksiškomis išraiškos priemonėmis. Įsigilinęs į garso prigimtį bei obertonų galimybes, jis sukūrė individualų grojimo pučiamaisiais stilių, atsiribojantį nuo stilistinių dogmų, prisodrintą multifoninių technikų, ekspresyvių garsinių iškrovų ir perpūtimų, neįprastų garsinių efektų. Įgijęs ir džiazo, ir akademinį išsilavinimą, giliai jaučiantis ir valdantis plačią stilių skalę, savo muzikoje jis tirpdo ribas tarp džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

© Viktorija Kazlienė

„Muziejų naktis su teleskopais”

Muziejų naktis – tai tarptautinė kultūrinė iniciatyva, kurios metu muziejai vieną vakarą per metus atveria duris lankytojams nemokamai ir ypatingu laiku – vakare ir naktį. Ji paprastai vyksta gegužės viduryje, artimiausią šeštadienį po Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.).

Jau antrą kartą Visagino muziejininkai kvietė į savo Muziejų naktį, kur surengė Visagino astronomijos klubo teleskopų parodą.

Astronominiams dangaus stebėjimams pro optinius prietaisus iš muziejaus pievelės sutrukdė lietus.

Visagino astronomijos klubo vadovas Andrej Safronov pristatė, kaip XXI a. pirmasis ketvirtis nulėmė seniausio ir romantiškiausio mokslo – astronomijos – žinias apie Visatą.

Renginį organizavo Visagino miesto muziejus kartu su Visagino astronomijos klubu.

© Viktorija Kazlienė

 

Atominės pramonės paveldas: kaip juo rūpintis?

Jau daugiau nei dešimtmetį kalbant apie branduolinę Lietuvos energetiką dominuoja raktažodžiai „išmontavimas“ ir „eksploatacijos nutraukimas“. Ignalinos atominė elektrinė reguliariai informuoja visuomenę apie artėjimą prie „žalios pievelės“. Išmontavimo darbai beveik įpusėję – nors jėgainė vis dar stovi, vidus sparčiai tuštėja, pradėti griauti ir kai kurie statiniai teritorijoje. Ar šioje situacijoje, kai viskas orientuota į išmontavimą ir atliekų tvarkymą, yra erdvės diskusijoms apie atominio pramonės paveldo išsaugojimą?

Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (NuSPACES), vykdytas 2021– 2024 m. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje, atskleidė, kad atominės pramonės paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas.

Kas sudaro atominį kultūros paveldą, kodėl jis svarbus ir kaip juo rūpintis, jei materialios formos nyksta? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota seminaruose ir tiriamosiose išvykose, kuriose dalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų, kūrybos praktikų, muziejų ir paveldo ekspertų, branduolinės energetikos sektoriaus ir atominių miestų atstovų.

2024 m. lapkričio 28 d. 17 val. Visagino miesto muziejuje, Tarybų g. 23, „NuSPACES“ tyrėjos dr. Linara Dovydaitytė ir Oksana Denisenko pristatys pagrindines mokslinio tyrimo įžvalgas ir atominės pramonės paveldo išsaugojimo politikos rekomendacijas, remiantis baigiamąja projekto ataskaita. Su ataskaita susipažinti galima čia:

Lietuvoje projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ vykdė Vytauto Didžiojo universitetas, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Plačiau apie projektą: https://nuspaces.eu/

Akimirkos iš Visagino miesto muziejaus atidarymo

2024-08-02  16.30.

Visagino miesto muziejaus kieme susirinko daug žmonių

Visagino vaikai palei visą laiptų ir panduso turėklą ištempė 30 m ilgio magenda spalvos atidarymo juostelę.

Atlikti garbingą muziejaus juostelės perkirpimo misiją  muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė ir muziejininkas Andrejus Safronovas pakvietė Visagino miesto garbės piliečius, Visagino savivaldybės tarybos narius, visaginiečių rinktą seimo narį Algimantą Dumbravą, , miesto vadovybę, merą Erlandą Galaguzą, vicemerę Aleksnadrą Grigienę, vicemerą Vitalių Besakirską, administracijos direktorių Andrių Bukauską, kleboną Raimundą Jurolaitį.

Noras turėti savo muziejų visaginiečiams gimė dar 2017 m. Pradžia buvo Visagino kultūros centre, bibliotekoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Visagino muziejus tapo atskiru juridiniu asmeniu, atskira savarankiška įstaiga. Savivaldybė skyrė štai šias patalpas, padarė remontą, pritaikė muziejaus reikmėms.

Būtent šios kadencijos Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir sudarė sąlygas muziejui atsidaryti.

Iškilmingą atidarymo momentą priartino Lauros Remeikienės daina „Namai, kur tebelaukia“, kurią atliko Marija Ziuzova, mokytoja Vita Pimpienė.

Simbolinė atidarymo juostelė  juostelė buvo sukarpyta į daugybę mažų gabaliukų.

Nuo rugpjūčio 2-osios miestas tapo šiek tiek kitoks. Nuo tos dienos jauniausias Lietuvos miestas turi veikiantį, lankytojus priimantį valstybinį muziejų. Ir tai labai svarbu. Tai institucija, kurios paskirtis rinkti, saugoti, tyrinėti ir visaip pristatinėti Visagino istoriją ir išskirtinumą. Tuo pačiu ši institucija turi tapti visaginiečiams miela laisvalaikio praleidimo vieta. Vieta, kur per trumpą laiką ir nesunkiai susipažįstama su vietos „genus loci“ (vietos dvasia). Vieta rengti ir pristatinėti parodas, užsiimti kūrybine veikla… Vieta skleistis multikultūriškumui ir tolerancijai. Vieta kalbėti apie atominį saugumą, apie atominės energetikos istoriją. Lietuva turėjo ir turi atominę elektrinę ir tai reikšminga šalies patirtis, išskirtinė ir įdomi istorija. O Visaginas – atominis miestas, vienas išskirtiniausių pasaulyje.

Visi buvo pakviesti į pirmąją šventinę ekskursiją.

Muziejininkus sveikino klebonas Raimundas Jurolaitis, socialinė darbuotoja Rima Černovienė, seniausias Visagino vokalinis ansamblis „Bespokojnyje serdaca“, kuris atliko savo sukurtą dainą Visaginui pagal  Olego Mitiajevo  melodiją. Muziejaus kūrimo istoriją papasakojo muziejininkų bičiulė ir pagalbininkė Lilija Menkovskaja Eižvertienė, kolegos kultūrininkai iš Visagino, Visagino bibliotekos direktorė Olga Melnik, Ignalinos muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Švenčionių muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, muziejininkai iš Zarasų, muziejininkė iš Elektrėnų Irena Seniulienė, buvusi Visagno muziejaus kūrėja Asta Sėliūnienė, buvusi direktorė Danutė Lisauskienė.

II a. stiklo galerijoje lankytojų laukė šventinis furšetas.

V. Kazlienė