Atominės pramonės paveldas: kaip juo rūpintis?

Jau daugiau nei dešimtmetį kalbant apie branduolinę Lietuvos energetiką dominuoja raktažodžiai „išmontavimas“ ir „eksploatacijos nutraukimas“. Ignalinos atominė elektrinė reguliariai informuoja visuomenę apie artėjimą prie „žalios pievelės“. Išmontavimo darbai beveik įpusėję – nors jėgainė vis dar stovi, vidus sparčiai tuštėja, pradėti griauti ir kai kurie statiniai teritorijoje. Ar šioje situacijoje, kai viskas orientuota į išmontavimą ir atliekų tvarkymą, yra erdvės diskusijoms apie atominio pramonės paveldo išsaugojimą?

Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (NuSPACES), vykdytas 2021– 2024 m. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje, atskleidė, kad atominės pramonės paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas.

Kas sudaro atominį kultūros paveldą, kodėl jis svarbus ir kaip juo rūpintis, jei materialios formos nyksta? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota seminaruose ir tiriamosiose išvykose, kuriose dalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų, kūrybos praktikų, muziejų ir paveldo ekspertų, branduolinės energetikos sektoriaus ir atominių miestų atstovų.

2024 m. lapkričio 28 d. 17 val. Visagino miesto muziejuje, Tarybų g. 23, „NuSPACES“ tyrėjos dr. Linara Dovydaitytė ir Oksana Denisenko pristatys pagrindines mokslinio tyrimo įžvalgas ir atominės pramonės paveldo išsaugojimo politikos rekomendacijas, remiantis baigiamąja projekto ataskaita. Su ataskaita susipažinti galima čia:

Lietuvoje projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ vykdė Vytauto Didžiojo universitetas, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Plačiau apie projektą: https://nuspaces.eu/

Akimirkos iš Visagino miesto muziejaus atidarymo

2024-08-02  16.30.

Visagino miesto muziejaus kieme susirinko daug žmonių

Visagino vaikai palei visą laiptų ir panduso turėklą ištempė 30 m ilgio magenda spalvos atidarymo juostelę.

Atlikti garbingą muziejaus juostelės perkirpimo misiją  muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė ir muziejininkas Andrejus Safronovas pakvietė Visagino miesto garbės piliečius, Visagino savivaldybės tarybos narius, visaginiečių rinktą seimo narį Algimantą Dumbravą, , miesto vadovybę, merą Erlandą Galaguzą, vicemerę Aleksnadrą Grigienę, vicemerą Vitalių Besakirską, administracijos direktorių Andrių Bukauską, kleboną Raimundą Jurolaitį.

Noras turėti savo muziejų visaginiečiams gimė dar 2017 m. Pradžia buvo Visagino kultūros centre, bibliotekoje. Nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Visagino muziejus tapo atskiru juridiniu asmeniu, atskira savarankiška įstaiga. Savivaldybė skyrė štai šias patalpas, padarė remontą, pritaikė muziejaus reikmėms.

Būtent šios kadencijos Visagino savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir sudarė sąlygas muziejui atsidaryti.

Iškilmingą atidarymo momentą priartino Lauros Remeikienės daina „Namai, kur tebelaukia“, kurią atliko Marija Ziuzova, mokytoja Vita Pimpienė.

Simbolinė atidarymo juostelė  juostelė buvo sukarpyta į daugybę mažų gabaliukų.

Nuo rugpjūčio 2-osios miestas tapo šiek tiek kitoks. Nuo tos dienos jauniausias Lietuvos miestas turi veikiantį, lankytojus priimantį valstybinį muziejų. Ir tai labai svarbu. Tai institucija, kurios paskirtis rinkti, saugoti, tyrinėti ir visaip pristatinėti Visagino istoriją ir išskirtinumą. Tuo pačiu ši institucija turi tapti visaginiečiams miela laisvalaikio praleidimo vieta. Vieta, kur per trumpą laiką ir nesunkiai susipažįstama su vietos „genus loci“ (vietos dvasia). Vieta rengti ir pristatinėti parodas, užsiimti kūrybine veikla… Vieta skleistis multikultūriškumui ir tolerancijai. Vieta kalbėti apie atominį saugumą, apie atominės energetikos istoriją. Lietuva turėjo ir turi atominę elektrinę ir tai reikšminga šalies patirtis, išskirtinė ir įdomi istorija. O Visaginas – atominis miestas, vienas išskirtiniausių pasaulyje.

Visi buvo pakviesti į pirmąją šventinę ekskursiją.

Muziejininkus sveikino klebonas Raimundas Jurolaitis, socialinė darbuotoja Rima Černovienė, seniausias Visagino vokalinis ansamblis „Bespokojnyje serdaca“, kuris atliko savo sukurtą dainą Visaginui pagal  Olego Mitiajevo  melodiją. Muziejaus kūrimo istoriją papasakojo muziejininkų bičiulė ir pagalbininkė Lilija Menkovskaja Eižvertienė, kolegos kultūrininkai iš Visagino, Visagino bibliotekos direktorė Olga Melnik, Ignalinos muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Švenčionių muziejaus direktorė Milda Petkevičienė-Dečkuvienė, muziejininkai iš Zarasų, muziejininkė iš Elektrėnų Irena Seniulienė, buvusi Visagno muziejaus kūrėja Asta Sėliūnienė, buvusi direktorė Danutė Lisauskienė.

II a. stiklo galerijoje lankytojų laukė šventinis furšetas.

V. Kazlienė