2026-04-14–2026-09-22
Visagino ,,Gerosios vilties“ progimnazijos 5–6 kl. mokinių paroda, mokytoja
Anastasija Rešetko.
Surengti šią parodą pasiūlė Visagino ,,Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė
Jolanta Bartkūnienė. Gražu ir simboliška, kad progimnazijos mokinių įsivaizduojamos
Visagino ežero istorijos pateko į miesto muziejų ir tapo puikia Visagino ežero 500 ųjų
metinių paminėjimo dalimi.
Ne kiekvienas ežeras turi savo tikslią paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datą, bet
Visaginas turi – 1526 balandžio 14 d.
Šis vardas 1992 m. rugsėjo 22 d. suteiktas ir mūsų miestui. Tiesa, anksčiau čia
buvęs ir Visagino palivarkas.
Mokslininkų (kalbininkų, istorikų) teigimu, vandenvardžiai (hidronimai) yra pats
seniausias vietovardžių sluoksnis .Vietovardžiai yra kilę iš vandenvardžių. Upės ir
ežerai atsirado ir gavo vardus anksčiau, nei žmonės pradėjo statyti sodybas, kaimus
ar miestus. Vandenvardžiai keičiasi itin lėtai. Net ir pasikeitus tautoms ar kalboms,
konkrečių senųjų vandens telkinių pavadinimai išlieka. Dažnai baltiškos kilmės upių
vardai randami toli už dabartinės Lietuvos ribų. Toponimų tyrinėtojas Vidas
Garliauskas teigia, kad šaknis gin- (nuo ginti ) sutinkama čia, Visagine, ir dabartinės
Baltarusijos teritorijoje – Sėlių žemėje.
Geologas dr. Jonas Satkūnas paaiškina Visagino vardo geologinę kilmę: vienoje
pusėje esantys šaltiniai nuolat papildo ežerą šviežiu vandeniu, sukurdami spaudimą
ir srovę. Šaltinių vanduo fiziškai „stumia“ arba gena ežero masę link žemesnės
vietos, į ištakas. Ežeras išsilieja į pelkę ir į Visagino upelį, taip užbaigiamas
cirkuliaciją.
Geologinis ežero amžius 16400 metų.
© Viktorija Kazlienė