Vladimir Gorbunov „Dingęs Visaginas“

2026-03-18–2026-05-17 Visagino dailės galerijoje.
Vladimir Gorbunov Visagine dirbo architektu 1978–1990 metais. Profesionali autoriaus
žvilgsnio disciplina leido tiksliai fiksuoti miesto architektūros objektus, jų struktūrą ir detales.
Tai buvo naujos, tuo metu modernios ir pažangios urbanistinės aplinkos dokumentacija.
Paroda skirta pokyčiui: tam, kas išnyko, buvo transformuota ar prarado pirminį pavidalą.
Nors miestui tėra virš penkiasdešimt metų, vizualinė medžiaga liudija reikšmingus
urbanistinius praradimus ir transformacijas. Kartu keliama refleksija – kiek ir kaip šie
pokyčiai gali būti laikomi pažanga.
Ekspozicija veikia kaip svarbus ankstyvojo Visagino raidos vizualinis šaltinis, leidžiantis
rekonstruoti pirminį miesto veidą ir kritiškai įvertinti jo kaitos procesus. Visagino miesto
muziejus kviečia žiūrovą į sąmoningą dialogą su miesto atmintimi.
© Natalja Tomsha

Leidinio „Visagino abėcėlė“ prezentacija

Leidinys „Visagino abėcėlė“ – tai pirmoji muziejininkų parengta ir išleista knygelė, dedikuota miesto 50-ies metų jubiliejui.

Projekto idėjos autorė V. Kazlienė, bendrautoriai ir sudarytojai muziejininkai: A. Safronov, N. Tomsha, A. Bursovas.

Knygelė „Visagino abėcėlė“ skirta lietuvių k. abėcėlės bei Visagino miesto pažinimui. Kiekviename psl. supažindinama su nauja raide, iliustruojant raidę Visagino objektu, pvz., A – tai atominė, R – tai reaktorius, V – tai Visaginas.

Kiekviename puslapyje puikios profesionalaus dailininko bei muziejininko Andriaus Bursovo iliustracijos.

Knygelė padės suaugusiems pajusti poreikį kalbėtis apie savo miestą su vaikais, pabandyti pažinti jį iš naujo ir žvelgti vaikų akimis. Ir, žinoma, lietuvių k. mokymuisi.

© Viktorija Kazlienė

Vladimir Ionov „Lietuvos kulinarinis paveldas kosmose“

2026-02-20–2026-03-20

Visagino dailės galerijoje. „Lietuvos kulinarinis paveldas kosmose“ – tai meninis tyrimas, analizuojantis tris tarpusavyje susijusias temas: maisto švaistymą, maistą kosmose ir Lietuvos kulinarinį paveldą. Projektas remiasi klausimu, koks galėtų būti lietuviškas kosminis meniu ir kaip tradiciniai patiekalai, ingredientai bei maisto gamybos principai galėtų būti pritaikyti ateities kontekstams.

Tyrimo metu nagrinėjami maisto švaistymo mastai ir ypatumai Lietuvoje, ieškoma alternatyvių sprendimų, bendradarbiaujant su maisto gamintojais kuriami kosminio maisto prototipai ir pakuočių dizaino pavyzdžiai. Vizualinė projekto dalis apima iliustracijas, eskizus, eksperimentus ir spekuliatyvias maisto ateities vizijas.

Projektas siekia atkreipti dėmesį į neatsakingą vartojimą ir skatinti visuomenę kūrybiškai permąstyti maisto vertę, tvarumą bei kultūrinį paveldą, pasitelkiant kosmosą kaip kritinę ir vaizduotę atveriančią perspektyvą.

LKT projekto, meninio tyrimo “Lietuvos kulinarinis paveldas kosmose” rezultatų pristatymas. Autorius  Vladimir Jonov

Projektą finansuoja

Leidinio „Visagino rekordai ir įdomybės“ sutiktuvės

„Visagino rekordai ir įdomybės” – tai jau antroji muziejininkų parengta ir išleista knygelė, dedikuota miesto 50-ies metų jubiliejui. Leidinio tikslas – kartu su visaginiečiais pažinti miestą ir didžiuotis jo išskirtiniais pasiekimais.

Už finansinę paramą leidiniui dėkojame

UAB „Kornealita”

UAB VPI– statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvei „Pas Joną”

Aukštalipių paslaugas teikiančiai įmonei UAB „DEGROSS”

Už prisidėjimą savo darbu ir žiniomis Linai Dainienei, Lilijai Menkovskajai, Svetlanai Mazynskajai.

Dėkojame visiems fotografams, dovanojusiems nuotraukas.

Visaginas – tai miestas su sovietine praeitimi, atominės energetikos istorija, rusakalbe kultūra ir nepaprasto grožio gamta. Tai tarsi „kitokia Lietuva“ – savita, kontrastinga ir labai įdomi. O kartu  tai ir rekordų, kuriuos pateikiame šiame leidiny, miestas.

© Natalja Tomsha

Fotografijų paroda „Nepažintas. Vasilijus Čiupačenko“

2026-02-13–2026-07-26

Paroda iš muziejaus fondų VMM Monitorių galerijoje.

Esame įpratę matyti Visaginą per Vasilijaus Čiupačenkos objektyvą, tačiau ši paroda – apie jį patį.

„Nežinomas Vasilijus Čiupačenko“ – tai fotoparoda, kurioje fotografas pirmą kartą atsiduria kadre: įvairiuose vaidmenyse, kasdienėse akimirkose, tarp artimųjų ir gamtoje, toks, kokį jį pažinojo tik nedaugelis.

Vasilijus Čiupačenko (1923–2005) – Visagino garbės pilietis, pedagogas, fotografas ir miesto metraštininkas.

Dalyvavo V. Čiupačenko žmona Marija Ščerbakova, kuri pasidalino prisiminimais apie vyro nenuilstamą charakterį ir begalinį norą užfiksuoti Visagino miesto bei IAE istorijos vaizdus.

© Andrej Safronov

Galina Charbedija – Lėlės su lietuvių tautiniais drabužiais

2026-02-13–2026-03-11

Visagino dailės galerijoje. G. Charbedija renka sovietinio bei postsovietinio laikotarpio lėles  ir perkuria jas savaip. Tai Rusijoje, Vokietijoje ar Italijoje pagamintos lėles, vaizduojančias laimingus ir besišypsančius vaikus apvaliais skruostukais, labai ryškiomis akimis, pagamintos iš kieto plastiko ar silikono, mirksinčiomis akimis. Dažniausiai jos 40– 60 cm ūgio, rankytės, kojytės ir galvytės sukiojasi. Todėl lėlės gali stovėti ar sėdėti.

Šį kartą ukrainietė G. Charbedija būrį lėlių aprengė lietuvių tautiniais drabužiais. Ji noriai pasakoja, kaip kruopščiai rinko įvairiausių audinių atitikmenis, kad kuo panašiau būtų ir tikrus tautinius drabužius. Kažkiek siurrealistiškai atrodo tautiniais rūbais aprengtos lėlės su vaikiškai laimingais besišypsančiais veidais. Tokia ta visaginietė G. Charbedija, perkurianti ir prikurianti taip, kaip jai gražu.

© Viktorija Kazlienė

Filmo „Kol dega šviesa“ premjera

Visagino miesto muziejuje įvyko Jolantos Jolios Danilevichiūtės dokumentinio filmo „Kol dega šviesa“ premjera. Kartu tai buvo prasmingas, jaukus ir turiningas susitikimas su buvusiu Ignalinos atominės elektrinės direktoriumi Viktoru Ševaldinu, kurį režisierė pasirinko savo filmo herojumi. Renginys subūrė gausų žiūrovų būrį, kuriems IAE yra neatsiejama asmeninės, profesinės ir miesto istorijos dalis.

Nuoširdžiai dėkojame filmo kūrėjams ir televizijos bei radijo kompanijai TTS televizijos ir radijo kompanija už galimybę pristatyti šį išskirtinį dokumentinį pasakojimą, taip pat TTS direktoriui Stasui Pisockiui už palaikymą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Ypatinga padėka skiriama filmo režisierei Jolantai Danilevičiūtei, kurios profesionalus, jautrus ir atsakingas požiūris leido atskleisti ne tik sudėtingą istorinį laikotarpį, bet ir žmogų – jo vertybes, atsakomybės jausmą bei santykį su aplinkiniais.

Susitikimo metu Viktoras Ševaldinas dalijosi savo gyvenimo ir profesinės veiklos patirtimi, prisiminimais apie IAE kūrimą, jos veiklos etapus, vadovavimo iššūkius ir sprendimus. Jo atvirumas, santūrus ir pagarbus pasakojimo tonas, dėmesys žmonėms paliko gilų įspūdį renginio dalyviams. Žiūrovai aktyviai įsitraukė į diskusiją – uždavė klausimus, dalijosi prisiminimais ir asmeninėmis patirtimis.

Salėje tvyrojo pagarbi bendrystę kurianti atmosfera. Šis susitikimas tapo ne tik filmo pristatymu, bet ir gyvu dialogu apie miesto istoriją, žmonių likimus bei IAE  reikšmę regionui.

© Natalja Tomsha