Paroda „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“

Visagino muziejus kviečia atrasti išskirtinį projektą „Visaginas – kolekcijų miestas” ir apsilankyti Andrejaus Safronovo mineralų kolekcijos ir fotografijų parodoje, kuri veiks 2026-08-26–2027-08-08.

Parodoje pirmą kartą Lietuvoje viešai eksponuojama, geologų vertinimu, reikšmingiausia privati mineralų ir uolienų kolekcija šalyje. Ją sudaro daugiau nei 1500 eksponatų iš 38 pasaulio šalių, papildytų unikaliomis fosilijomis ir medžiagų imitacijomis.

Eksponuojami mineralai stebina ne tik savo moksline verte, bet ir nepakartojamu natūraliu grožiu – mistiškais kristalų spindesiais, formų įvairove bei unikaliomis spalvų gamomis, kurias šimtmečiais giliai žemėje kūrė pati gamta. Kartu pristatoma meninė fotografijų paroda leidžia į šį paslaptingą akmenų pasaulį pažvelgti iš arti ir išvysti paslėptas mikrostruktūrų detales.

Ši paroda – tai analitinis mokslininkų ir kolekcininko dialogas, padedantis jaunam industriniam miestui ieškoti savo sociokultūrinės savasties. Žemės gelmių turtai čia tampa simboliniais istorijos ženklais, skatinančiais bendruomenę tyrinėti kultūrinę atmintį bei kurti naujas partnerystės tradicijas.

© Andrejus Safronovas

Paroda „Vanduo – mano stichija“

Darbų autorius – fotomenininkas Vitalij Bogdanovič, parodų dalyvis, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Jo darbai buvo publikuojami Lietuvos laikraščiuose bei žurnaluose, eksponuojami parodose Lietuvos Respublikos Seime ir Visagino savivaldybėje, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos meno galerijose. Nuo to laiko jau daug vandens…
Meilė vandeniui peraugo į kažką daugiau nei nuotraukas – Vitalijus tapo burinės jachtos kapitonu ir dabar raižo Viduržemio jūros platybes bei džiaugiasi tuo, kad jį iš visų pusių supa vanduo.

© Vitalij Bogdanovič

Andrius Leonas Bursovas „su pavadinimu”

2026-06-08–2026-12-13.

„Bandymas pavadinti yra bandymas suprasti. Tačiau kiekvienas pavadinimas kartu sukuria naują
istoriją, naują atmintį ar naują interpretaciją. Mano bandymas yra sukurti intervenciją
apipavidalinimui.
Gyvendamas Visagine, kasdien susiduriu su skirtingomis kalbomis, nuogirdomis, legendomis,
pasakojimais ir jų vertimais, su nuolat kintančiomis reikšmėmis ir bandymu jas išsaugoti. Ši
paroda gimsta iš tos įtampos – tarp tvarkos ir chaoso, tarp dokumento ir vaizduotės, tarp to, kas
atrodo svarbu, ir to, kas gali būti pamiršta. Pavadinimas nėra atsakymas. Pavadinimas yra dar
viena interpretacija,”- teigia autorius.
Andrius Bursovas (g. 1998) – tarpdisciplininis menininkas, kuriantis tapybos, grafikos,
instaliacijos, performanso ir video meno srityse. 2024 m. baigė Vilniaus dailės akademijos
Grafikos bakalauro studijas, šiuo metu studijuoja VDA Grafikos magistrantūroje. Savo kūryboje
nagrinėja nuobodulio visuomenės, postmodernizmo, kolektyvinės atminties, žmogaus
trumpalaikiškumo, laisvės, konflikto ir tvarkos temas. Jo darbuose dažnai pasirodo groteskiškos
figūros, gyvūnai, kasdienybės objektai ir fragmentiški pasakojimai, kuriuose susipina asmeninė
patirtis, socialinė kritika ir kultūrinės atminties sluoksniai.
Pasitelkdamas humorą, absurdą ir fantasmagorinius vaizdinius, autorius reflektuoja informacijos
pertekliaus, vartojimo, technologijų ir kolektyvinės tapatybės formavimo procesus.
Andrius gyvena ir kuria Visagine, dirba Visagino muziejuje, kuruoja parodas, iliustravo vaikams
skirtą leidinį „Visagino abėcėlė“.
Dalyvavimas parodose:
2026 m. – „Zabolis Art Prize“ ir Vilniaus aukciono jaunųjų menininkų parodų finalininkas.
2024 m. – personalinė paroda „Apibrėžimo beieškant“; nuo 2024 m. darbai saugomi privačiose
kolekcijose.
2023 m. – personalinė paroda „Nenutiestas takas“.
Dalyvavo grupinėse parodose „Murmuracija“, „22° G: terpė“, „4 × 4“, „Akmenukai prie jūros“,
„Jauna nauja grafika. Knygos metafizika“ ir kitose.
© Viktorija Kazlienė

Sergej Trifonov „Žmonės be kaukių“

2026-06-08–2026-07-31

Visaginietis fotografas Sergejus Trifonovas jau daugelį metų fotografuoja žmones, ieškodamas jų tikrumo ir vidinės būsenos. Visagino miesto muziejaus muziejininkų paskatintas autorius surengė savo pirmąją personalinę parodą „Žmonės be kaukių“.

Parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Menininkas daugiausia dėmesio skiria žmogui – jo emocijoms, charakteriui ir nuotaikai. Šiose fotografijose nėra dirbtinai inscenizuotų scenų ar tobulo kadro siekio. Kiekvienas portretas tampa bandymu užfiksuoti tikrą emociją, autentišką žmogaus būseną ir tą trumpą akimirką, kai kasdienybėje nešiojama „kaukė“ pranyksta.

Fotografijų herojai – įvairūs žmonės, daugiausia visaginiečiai, mūsų kaimynai, bičiuliai ir pažįstami. S. Trifonovo darbuose jie atsiskleidžia kitaip: jautresni, įdomesni, pagauti įprastoje ar išskirtinėje būsenoje. Ypatinga patirtis muziejuje išvysti save meninėje fotografijoje – pajusti ir akimirkos trapumą, ir žmogaus gyvenimo reikšmingumą.

Ši paroda svarbi ne tik kaip fotografo kūrybinis debiutas. Ji svarbi ir todėl, kad pasakoja apie Visagino žmones. Tai miesto veidai, kuriantys miesto tapatybę. Paroda primena, kad muziejus gali būti ne vien istorinių eksponatų saugykla, bet ir gyva erdvė dabarties žmonėms – jų veidams, likimams, istorijoms ir emocijoms.

© Viktorija Kazlienė

Visagino ežero istorijos

2026-04-14–2026-09-22
Visagino ,,Gerosios vilties“ progimnazijos 5–6 kl. mokinių paroda, mokytoja
Anastasija Rešetko.
Surengti šią parodą pasiūlė Visagino ,,Gerosios vilties“ progimnazijos direktorė
Jolanta Bartkūnienė. Gražu ir simboliška, kad progimnazijos mokinių įsivaizduojamos
Visagino ežero istorijos pateko į miesto muziejų ir tapo puikia Visagino ežero 500 ųjų
metinių paminėjimo dalimi.
Ne kiekvienas ežeras turi savo tikslią paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datą, bet
Visaginas turi – 1526 balandžio 14 d.
Šis vardas 1992 m. rugsėjo 22 d. suteiktas ir mūsų miestui. Tiesa, anksčiau čia
buvęs ir Visagino palivarkas.
Mokslininkų (kalbininkų, istorikų) teigimu, vandenvardžiai (hidronimai) yra pats
seniausias vietovardžių sluoksnis .Vietovardžiai yra kilę iš vandenvardžių. Upės ir
ežerai atsirado ir gavo vardus anksčiau, nei žmonės pradėjo statyti sodybas, kaimus
ar miestus. Vandenvardžiai keičiasi itin lėtai. Net ir pasikeitus tautoms ar kalboms,
konkrečių senųjų vandens telkinių pavadinimai išlieka. Dažnai baltiškos kilmės upių
vardai randami toli už dabartinės Lietuvos ribų. Toponimų tyrinėtojas Vidas
Garliauskas teigia, kad šaknis gin- (nuo ginti ) sutinkama čia, Visagine, ir dabartinės
Baltarusijos teritorijoje – Sėlių žemėje.
Geologas dr. Jonas Satkūnas paaiškina Visagino vardo geologinę kilmę: vienoje
pusėje esantys šaltiniai nuolat papildo ežerą šviežiu vandeniu, sukurdami spaudimą
ir srovę. Šaltinių vanduo fiziškai „stumia“ arba gena ežero masę link žemesnės
vietos, į ištakas. Ežeras išsilieja į pelkę ir į Visagino upelį, taip užbaigiamas
cirkuliaciją.
Geologinis ežero amžius 16400 metų.
© Viktorija Kazlienė

Visaginui – 500

Balandžio 14 dieną

Programa

14.00 Kontrabosininko Eugenijaus Kanevičiaus koncertas ,,Ieškančiojo balsas”. Utenos
regiono perkusijos ir džiazo festivali „Utena Jazz renginys”.
14.45 pirmojo paminėjimo dokumento originalo pristatymas.
14.55 Istoriko dr. Andrejaus Ryčkovo sveikinimas
15.00 Jubiliejinio torto VÌSAGINUI 500 ragavimas
2026 m. balandžio 14 d. sukanka 500 metų nuo Visagino ežero vardo pirmojo paminėjimo
rašytiniuose šaltiniuose.
Visagino vardas pirmą kartą užfiksuotas 1526 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto dokumente. Šiame akte didikas, steigdamas
Daugėliškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir Šventosios Onos bažnyčią, ją aprūpino
įvairiu turtu ir dovanojo Visagino ežerą.
Istoriniai duomenys liudija, kad šiauriniame ežero krante būta Visagino kaimo (Wisaginia).
Dar 1938 m. jame stovėjo 7 namai, kuriuose gyveno 30 gyventojų.
Šiuolaikinis miestas Visagino vardu oficialiai pavadintas 1992 m. rugsėjo 22 d. Šiandien šis
vardas vienija tiek ežerą, tiek miestą.
Kalbininkų teigimu, vietovardis yra baltiškos kilmės ir siejamas su „visa genančio“ mažo
upelio, įtekančio į ežerą, pavadinimu.
Geologiniu požiūriu Visagino ežeras yra gerokai senesnis už jo vardą: jo kilmė siejama su
paskutinio apledėjimo pabaiga, kai, tirpstant ledynams, susiformavo ežero duburys. Ežero
amžius siekia apie 16 400 metų.
©Viktorija Kazlienė

Startavo muziejaus projektas „Sporto ir meno jungtys Visagine“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Šio projekto tikslas – sukurti tarpdisciplininę platformą, kurioje sportas ir menas susitiktų
edukaciniam parodos apie Visagino sportą kūrimo tikslui.
Projekte dalyvauja visos Visagine veikiančios sporto įstaigos bei organizacijos:

  1. Viešoji įstaiga Visagino sporto ir rekreacijos centras ( vadovė Asta Kolelienė) ,
    kuriam priklauso:
    Lietuvos sportinės akrobatikos federacija ir Sporto klubas „Akrobatas“ (vadovas Viktor
    Kalinin),
    Visagino irklavimo sporto klubas „MMF SPORT“( Vasilij Suchorukov, žinomas
    sportininkas Jevgenij Šuklin),
    Slidinėjimo sporto klubas „STARTAS“ (vadovas Igor Terentjev),
    „Salamandra“ aerobinė gimnastika (vadovė Eglė Ašmiagienė).
  2. VšĮ Visagino plaukimo centras (vadovas Eugenijus Rakitinas)
  3. VšĮ Visagino futbolo centras (vadovas Ivan Švabovič)
  4. VšĮ Visagino graikų-romėnų imtynių centras (vadovė Jelena Fedorif)
  5. VšĮ Universalus karatė klubas „Kovotojas“ (vadovas Aleksej Bazarov)
  6. Taibokso ir kikbokso sporto klubas „Skorpionas“ (vadovas Denis Naidionov)
  7. VšĮ Visagino krepšinio mokykla (vadovas Aleksandr Bražnikovas)
  8. Visagino biatlono sporto klubas (vadovas Viačeslav Rumiancev)
  9. Visagino šachmatų klubas (vadovas Jevgenij Volosatov)
    Pirmasis renginys: Kūrybinio teksto rašymo dirbtuvės su žurnaliste Nina Puteikiene.
    Susitikimo metu buvo aptarta, ko reikia, kad informacija apie Visagino sportą
    parodoje būtų tiksli, aiški, konkreti, įdomiai pateikta ir teisingai atrinkta. Šiandien
    mums svarbiausi faktai, o parengtus tekstus mūsų lektorė pažadėjo „sušukuoti“.

Projekto vadovė Viktorija Kazlienė 0 664 4410