„Sugardo“ videosalė muziejuje

2025-04-23 d. / Nuolatinė ekspozicija.

Balandžio 23 d. 12:00 val. Visagino miesto muziejuje vyko oficialus Visagino televizijos „Sugardas“ videoarchyvo perdavimas muziejui:

Jaukioje ir draugiškoje atmosferoje UAB „Sugardo“ direktorius Aleksandras Šukevičius pasirašė oficialią videoarchyvo perdavimo sutartį.

Ta proga muziejuje atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, skirta „Sugardo“ videomedžiagos peržiūrai.

Pirmasis „Sugardo“ filmas apie miestą „Akinama akimirka“(„Ослепительный миг“, 1994 m.)

UAB „Sugardas“ – tai pirmoji Visagino televizija, įkurta 1994 m. Iki 2017 m. ši televizija kūrė laidas apie Visaginą ir jo žmones. Kiekvieną dieną visaginiečiai turėjo galimybę matyti naujienas, dokumentines laidas. Dabar kiekvienas telefonas ir filmuoja, ir transliuoja „savo laidas“, tačiau niekas nebedaro to sistemingai ir profesionaliai, niekur vienoje vietoje nekaupiamas videoarchyvas.

UAB „Sugardas“ 25 metus transliavo savo sukurtas laidas per Visagino televiziją. Tai buvo permainingi metai. Darbuotojų skaičius buvo užaugęs iki 100.

Televizijos įkūrėjai: Kazys Miciūnas, Aleksandras Šukevičius ir Zenonas Bieliauskas.

Darbuotojai: Liudmila Martynova, Irina Koroliova, Andrej Safronov, Diana Vladyševa, Oksana Kiričko, Irina Topina, Svetlana Babujeva, Vladimir Sumovskij, Olegas Dovidovičius, Andrej Kalga, Dmitrij Melnik, Oga Melnik, Elvyra Runova, Andrej Runov. Irina Žefrua Tatjankina, Birutė Dovidovičė.

Muziejininkai mielai įjungs lankytojams jų pasirinktą filmą ir suteiks galimybę jį peržiūrėti. AČIŪ „Sugardui“ už neįkainojamą dovaną Visagino muziejui.

© Viktorija Kazlienė

Visagino miesto muziejus (2025-04-05) Lietuvos ryto TV laidoje „Lietuvos muziejai“

Tai jauniausias ir vis dar besikuriantis Lietuvos muziejus. Visagino miesto muziejus atvėrė duris lankytojams 2024-ųjų rugpjūtį. Muziejus – kupinas istorijų ir autentiškų pasakojimų, jame galima išgirsti apie miesto, įsikūrusio šalia Ignalinos atominės elektrinės, atsiradimo istoriją, čia gyvenusius ir kūrusius žmones bei leistis į intriguojančią miesto praeities kelionę. Muziejaus kūrime aktyviai dalyvavo vietos bendruomenė. Visaginiečiai dovanojo įvairius daiktus, kurie padėjo atkurti autentišką sovietmečio buitį, atspindinčią atominio miesto gyventojų kasdienybę prieš kelis dešimtmečius. Čia galima išvysti unikalius eksponatus, autentiškas nuotraukas ir įtraukiantį interaktyvų turinį. Laidą apie Visagino miesto muziejų žiūrėkite:

 

 

Visagino identitetas = VISAGINO COUNTRY

2025-04-03–2025-08-24.

„Visagino Country“ festivalis prasidėjo kartu su Lietuvos Respublikos nepriklausomybe 1991 m. ir tebegyvuoja iki dabar.

Įdomus faktas: kai iki I-ojo festivalio atidarymo dienos buvo likusi savaitė, įvyko istorinis bandymas įvykdyti valstybės perversmą SSRS (Sovietų Sąjungoje) – Rugpjūčio pučas. Lietuvoje sovietiniai kariškiai užėmė Kauno radijo ir televizijos redakciją, Sitkūnų radijo stotį, Vilniaus valstybinį telefono ir telegrafo centrą – Lietuvos nepriklausomybei iškilo grėsmė. Grėsmė buvo iškilusi ir festivalio gimimui.

Festivalio steigėjai – Virgis Stakėnas, Edmundas Žalpys, Sigitas Morkūnas, Vytautas Stauga ir visaginietė Elena Čekienė.

„Country“ stilius anoumet buvo didelė naujiena ir „kvepėjo Vakarais“. Ką ten Vakarais, reikia pripažinti, kvepėjo pačia Amerika! Maža to: tą pačią dieną, kai prasidėjo festivalis, buvo panaikinta egzistavusi sovietinė valdžia – Sniečkaus gyvenvietės Vykdomasis komitetas.

„Visagino Country“ nukėlė žiūrovus į laisvę, čia atvykę užsienio atlikėjai, paėmę gitaras, apsirengę tikrais kaubojiškais drabužiais, pasipuošę stilingomis skrybėlėmis, skleidė optimistines nuotaikas, širdį glostė paprastomis ir mielomis dainomis.

„Country“ stilius žavi savo paprastumu, tikromis žmonių istorijomis, folkloro motyvais ir artumu lietuviškam užmiesčio stiliui.

„Atsitiktinai nugirdusi, kad atlikėjas Virgis Stakėnas su bičiuliais ieško vietos kantri muzikos festivaliui, padariau viską, kad festivalis būtų Visagine“, – džiaugiasi „Visagino Country“ prezidentė bei prodiuserė E. Čekienė, – „Man šis festivalis lyg Visagino šalis, kažkiek kitokia negu visa Lietuva, labai jauna, labai nauja, labai besikeičianti ir ramiu country ritmu besimėgaujanti gyvenimu.“

Festivalis augo su Nepriklausoma Lietuva ir tapo tarptautiniu fenomenu. Čia, Visagine, lankėsi muzikantai beveik iš visų Europos šalių, iš JAV ir Kanados, Naujosios Zelandijos ir Australijos.

Čia žibėjo ir pasaulinio garso žvaigždės: Paul Belanger (JAV), Laura Vinson (Kanada), Buddy Jewel (JAV). Čia laukiami ir jaunieji atlikėjai, kurie pasirodo programoje „Kantri viltys“, simboliškai pradėdami Visagine savo muzikinę karjerą.

Atrodo, kad Visaginui visada užteks kantrybės rengti „Visagino Country“…

2025 m. rugpjūčio 22–23 d. vyks XXXII-asis tartautinis kantri muzikos festivalis „Visagino

Country“

 

© Viktorija Kazlienė

Matvej Kuzmin „Viskas iš nieko” 

2025-03-14–2025-05-01.

Visagino muziejuje pristatome jauno visaginiečio, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro absolvento, Matvej Kuzmin koliažų ir asambliažų parodą. Darbai sukurti naudojant grafičių bei tapybos technikas. Dauguma darbų yra sukurta „ready meido”(gatavas), „recycle”(medžiagų perdirbimas) ir „trash art”(atliekų menas) principu. 

Matvej kūryboje ryškūs pop meno ir pogrindžio meno elementai. 

Pernaudoti medžiagas yra tarsi pagrindinis kūrybinis principas, kuriuo Matvej kliaujasi. „Viskas iš nieko”, – teigia autorius. Šiuo atveju tai tampa antiteze iš „mažiau yra daugiau“ (less is more) į „daugiau yra mažiau“ (more is less).

Anot jauno kūrėjo, meilę gatvės kultūrai ir piešimui jis perėmė iš savo vyresniojo brolio. Įkvėpimą teikia repo muzika, aprangos stilius.

Grafičiai yra protestas, kūrybos laisvė. Grafičiai neturi standartų ir stereotipų, bet turi dalelę gatvės kultūros. Kiekvienas darbas – improvizacija. Matvej pradeda chaotiškai pilti, taškyti, purkšti ant drobės dažus, o tada klijuoja tai, kas, tinka spalvų sprogimui. Taip gimė ši paroda.

© Andrius Leonas Bursovas, Matvej Kuzmin

Stačiatikių, Katalikų, Sentikių konfesijos Visagine

2025-02-26–2025-07-30.

Visagino istorija primena biblinį pasakojimą apie Babelio bokštą. Tame pasakojime žmonės statė bokštą, tikėdamiesi pasiekti dangų ir tapti galingais, tačiau jų planai buvo sužlugdyti Dievo. 

„Eikime, statykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų, kad išgarsėtume…“, – teigiama Pradžios knygos 11 skyriuje. Šis jų sumanymas reiškė ne tik techninę ambiciją, bet ir didelį pasitikėjimą savimi bei norą tapti lygiais su Dievu…

Vyresnės kartos žmonės gali prisiminti ikonišką gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“, pasirodžiusį 1984 m., ir garsiąją filmo pabaigoje pasakytą frazę: „Ko vertas kelias, jeigu jis neveda į bažnyčią?“

Sovietiniuose tuometinio Sniečkaus miesto projektuose nebuvo vietos bažnyčioms. To laikotarpio bažnyčia buvo Ignalinos atominė elektrinė – IAE.

Sunku patikėti, bet IAE – tą didžiausią-galingiausią elektropramonės objektą sustabdė ir planuoja nugriauti, o visų Visagine gyvenančių konfesijų – stačiatikių, katalikų, sentikių – šventyklos jau stovi. O mintyse refrenu skamba giesmė „Dievas stato namus…“

Kad ir kokį tarybinį miestą planavo tuometinė sovietų valdžia, kad ir kaip ideologiškai buvo viskas daroma, o miesto žmonės nepanoro likti „be bažnyčios, be altorių…“1992 m. kukliai tarp daugiaaukščių pastatų įsispraudė Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo cerkvė.

Kita stačiatikių cerkvė Visagine pastatyta ant 1993 m. pradėto statyti 16 aukštų daugiabučio namo pamatų. Tai buvo laikas, kai miesto augimas sustojo. Pamatai buvę kryžiaus formos ir pritiko religinės konfesijos poreikiams. Cerkvė pavadinta Šv. Panteleimono, medikų globėjo, vardu. Pirmosios pamaldos joje vyko 2000 m. rugpjūčio 9 d. Cerkvės statytojas – klebonas, Visagino apygardos dekanas, protojerėjus dr. Josif Samson Zeteišvili.

1989 m. įkurta katalikų religinė bendruomenė ir įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.

Mūsų parodos tikslas – pažiūrėti į miesto istoriją nuo Visagino bažnyčių bokštų, padėti atrasti visaginiečių tikėjimo istoriją, žvelgti iš dabartinių laikų iki Visagino pradžios, kad labiau pažintume save, kad taptume tolerantiškesni, kad visiems mums kartu būtų gera savo mieste.

© Viktorija Kazlienė

Edvinas Šikšnian „Visagino gatvės katinas Vincas“

2025-01-24–2025-03-09.

Edvinas Šikšnian – jaunosios kartos Visagino menininkas, rūbų dizaineris, grafikos
dizaineris, animacijų kūrėjas.
Kurti pradėjo po tarnybos kariuomenėje.
Baigė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje Grafinį dizainą.
Tik pradėjęs studijuoti, įkūrė „Amferą“ – rūbų ir aksesuarų prekės ženklą, kuris labiau
egzistuoja kaip jaunimo meninis ir ideologinis judėjimas.
Dalyvavo mados šou „PAMATAI“ Kaune, 2021 m.
Bendradarbiauja su muzikos atlikėjų grupe „Piemuo“.

Apie parodą
Savo personažą – Visagino gatvės katiną Vincą – sukūriau įkvėptas gyvenimo Visagine bei
asmeninės patirties išsikrausčius mokytis ir gyventi kitame mieste. Tas katinas Vincas iš
Amferos.
Mano kartos slengu Amfera – tai amfiteatras – lokacija prie pat Visagino Kultūros centro.
Ten vakarais, naktimis ir savaitgaliais rinkdavosi jaunimas, kuris jautė nepaaiškinamą
trauką šiai vietai. Vietai, kurioje patirdavome naktinį miesto gyvenimą: nuo meilės bučinių
iki testosterono pilnų kivirčų bei draugiško bėgimo nuo žmogeliukų su ryškiomis
liemenėmis.
Taip gimė „Amfera“ – prekės ženklas ir meninis judėjimas, kurį sukūrėme kartu su
Danieliumi Augustu Voskoboinikovu.
Jaunimo Visagine mažėja, o Amfera prarado savo gyvybingumą ir unikalumą. Bet liko
vietos patirtis, mano ir mano kartos Amferos „genius loci“ (vietos dvasia), kurią aš
perkeliu į savo kuriamus paveikslus, drabužius, filmukus. Savo kūryba aš teigiu: Amfera
pažadino manyje kūrėją.
Amferą mėgo ir vyresni visaginiečiai, kurie tarsi perdavė ją mums. Ačiū Visaginui ir
vyresniesiems, ačiū animacinio veikėjo Vinco prototipams – visiems Visagino katinams.

© Andrius Leonas Bursovas, Edvinas Šikšnian